Pereiti prie turinio

Ivanovas (Rusija)

Koordinatės: 57°00′00″ š. pl. 40°59′00″ r. ilg. / 57.00000°š. pl. 40.98333°r. ilg. / 57.00000; 40.98333 (Ivanovas (Rusija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ivanovas
Иваново
            
Ivanovas
Ivanovas
57°00′00″ š. pl. 40°59′00″ r. ilg. / 57.00000°š. pl. 40.98333°r. ilg. / 57.00000; 40.98333 (Ivanovas (Rusija))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Ivanovo sritis Ivanovo sritis
Gyventojų (2019) 405 053
Altitudė 120 m
Vikiteka Ivanovas
Kirčiavimas Ivãnovas

Ivanovas (rus. Иваново) – miestas vakarų Rusijoje, tarp Volgos ir Kliazmos upių, prie Kliazmos intako Uvodės, 318 km į šiaurės rytus nuo Maskvos; srities ir rajono centras. Geležinkelio mazgas. Svarbus tekstilės pramonės centras, išvystyta mašinų, elektros energijos, medienos, baldų, chemijos, maisto pramonė.

Ivanovo valstybinis, chemijos ir technologijos, energetikos universitetai, architektūros, medicinos, žemės ūkio, tekstilės akademijos, tarptautinis verslo institutas. Veikia dramos, muzikos, lėlių teatrai, cirkas, dailės muziejus, 1905–1907 m. revoliucijos memorialinis kompleksas, stovi Švč. Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvė (XVII a.).


Konstruktyvizmo paminklas „Ivselbankas" (Žemės ūkio bankas)

Miestas įkurtas 1881 m. sujungus Ivanovo kaimą (žinomas nuo 1561 m. kaip didelis prekybinis kaimas) ir Voznesenskij Posado (nuo 1853 metų) kaip Ivanovo Voznesenskas. Rusijos imperijoje miestas tapo tekstilės centru[1]. XX a. pradžioje čia jau buvo daug gamyklų. Ivanovo Voznesenske buvo stiprus revoliucinis judėjimas. Būtent čia 1905 m. buvo įkurtas pirmasis Rusijoje sovietas. 1932 m. pervadintas Ivanovu.[2] Mieste liko nemažai konstruktyvizmo pastatų.

  • FK Tekstilščik Ivanovo
  • „Tekstilščiko“ stadionas, talpa 9 565 žiūrovai.
  • Moterų krepšinio komanda „Energija“.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Балдин К. Е. Индустриальное развитие и образовательное пространство провинциального города в конце XIX — начале XX века (на примере Иваново-Вознесенска) // Лабиринт. — 2014. — № 1.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 160